Pandemija sustabdė turizmo sektorių ir kelionių organizatorius visame pasaulyje privertė atsigręžti į pradžią bei permąstyti kelionių organizavimą. Daugelis atsisuko į atsakingo, aplinką tausojančio ir vietos bendruomenes remiančio turizmo organizavimą, – ne išimtis ir profesionalių kelionių vadovų rengimas. Anot „Guidelines Academy“ gidų ruošimo akademijos įkūrėjos Monikos Auksutytės, kelionių vadovas – tai viena svarbiausių puikios pažintinės ar nuotykinės kelionės dalių. Tuo pačiu tai įdomi, dinamiška, tačiau nelengva profesija, kuri Lietuvoje nepelnytai pastumta į paraštes.
„Nuo balandžio 1 d. kelionių vadovų kursuose ruošime naujus profesionalus, kurie ne tik mokės keliautojus sklandžiai lydėti per šalį, tačiau ir bus tuo „vietiniu draugu“, turinčiu geriausią patarimą, taip pat aplinką tausojančiu autoritetu, kuris sudomins savo keliautojus asmeninėmis istorijomis bei bus geriausias šalies ambasadorius. Po pandemijos sugrįšiantys keliautojai bus kitokie, dažnai sukaupę stiprių emocijų, pasiilgę įspūdžių ir gyvo bendravimo – kelionių vadovas, kiti grupės nariai, aplinkiniai žmonės, o ne lankoma šalis, gali tapti kelionės ašimi“, - teigia M. Auksutytė.
Žurnalisto darbus išmainė į Keniją
Kelionių žurnalistas Mykolas Vadišis per dešimtmetį pakeitė profesiją ir nuvykęs į Keniją kaip savanoris, vėliau kaip žurnalistas, galiausiai į Rytų Afriką grįžo kaip kelionių organizatorius ir vedlys. Pradžioje daug ką daręs intuityviai ir megėjiškai, tik praėjęs rimtą kelionių vadovų mokyklą tarptautinėje kelionių organizacijoje, Mykolas užtikrinčiau jautėsi su keliautojų grupėmis. „Iš pradžių maniau, kad mano komunikabilumo, entuziazmo, Kenijos, kaip savo antrų namų, pažinimo, artimų vietinių kontaktų, nuoširdumo ar draugiškumo užteks kelionių vadovo darbui. Kartais to ir pakakdavo, bet kelionės su grupėmis trunka ne tris valandas kaip gido darbe, o kartais ir tris savaites. Keliautojų nuotaikos keičiasi, grupės dinamika banguoja, todėl psichologinės žinios, lūkesčių valdymas, aiškus komunikavimas prieš, per ir po kelionės, krizinių situacijų valdymas – tai daug svarbesni dalykai, nei, pavyzdžiui, gausus informacijos pasakojimas ar idealus programos įgyvendinimas“, - apie Rytų Afrikoje ir užsienio kompanijoje išmoktas kelionių vadovų pamokas pasakoja M. Vadišis.
Kenija, anot kelionių vadovo, dėkinga šalis egzotikos patyrimui, nuotykiams bei gamtos tyrinėjimui. Šioje Rytų Afrikos valstybėje dera nuoširdūs žmonės, ryškūs įspūdžiai, įvairi gamta, didžiausi žemės žinduoliai ir pakankamas komforto lygis kiekvieno keliautojo poreikiams patenkinti. Vis dėlto netikėčiausių situacijų, per dešimtmetį darbo Kenijoje, pasitaikė apsčiai.
„Vieni pirmųjų mano keliautojų paskutinę kelionės dieną buvo apiplėšti ir apmėtyti akmenimis atokiame paplūdimyje. Kitą kartą stovėjome vieni naktį akistatoje su laukiniais drambliais. Su kita grupe vieną bedrakeleivį pametėme mažame miestelyje taksi motociklininkui nuvežus žmogų ne į sutartą vietą, o toliau į kaimą. Dar kitoje kelionėje strigome su autobusiuku purvo upėje, pakeliui į Masai Marą, nepasiekę savo namelių, ir buvome išgelbėti masajų jaunuolių. Netikėčiausių situacijų pasitaiko beveik kiekvienoje kelionėje, ir tik nuo kelionių vadovo gabėjimų priklauso, kaip tas situacijas prisimins tavo keliautojai“, - pasakoja M. Vadišis.
Kaip pažymi Mykolas, svarbiausia dalis kelionių vadovo darbe visgi yra lūkesčių valdymas, tam reikia nemažai teorinių žinių, o galiausiai ir praktikos. Lygiai taip pat darbas su sudėtingais keliautojais ar situacijomis grupėje irgi yra mokslas. „Svarbiausia daugelio dalykų nepriimti asmeniškai, kartais atsistoti į paniurusio keliautojo batus ir pažvelgti jo akimis. Dažniausiai nuoširdus ir atviras pokalbis – kad ir sunkus – labai veikia kelionės nuotaiką į gerą. Atsisėsti ir pasikalbėti atvirai akis į akį – tai taip pat dalykas, kurio reikia mokytis“.
Darbas su vietos bendruomenėmis
Viena sudėtingiausių lietuvio kelionių vadovo darbo Kenijoje dalių, organizuoti susitikimus su paprastais kaimo vietovių žmonėmis, natūraliai su keliautojų grupe bent vienai dienai įsilieti į vietos žmonių gyvenimą. Nors čia reikia daug improvizacijos, vietos kultūros išmanymo ir kartais susitikimai gali būti iš pažiūros ne tokie įdomūs, kaip turistinės pramogos, tačiau galiausiai tai tampa vienomis įsimintiniausių patirčių.
„Turizmas keičiasi, keliautojai vis dažniau nori paprastų, tačiau autentiškų patirčių. Todėl savo turuose stengiuosi priartėti prie paprastų žmonių, kartu su jais pavalgyti, pašokti, padainuoti, o turistinius masajų kaimus atsargiai rekomenduoju tik norintiems aplankyti etnografinį muziejų po atviru dangumi. Tai taip pat kelionių vadovo pareiga – nukreipti keliautojus pas nuoširdžius, patikimus, draugiškus vietos žmones, informuoti, kokią įtaką mūsų elgesys daro vietos bendruomenių gyvenimui, patarti turistui, iš ko pirkti suvenyrus ir į kokias situacijas geriau nesivelti“, - atsakingo kelionių vadovo principus įvardina M. Vadišis.
Anot Mykolo, kelionių vadovas – tai žmogus, kuris turi žinoti, kiek užsibūti vakare prie vaišių stalo, kaip valdyti keliautojų tarpusavio nesutarimus, palaikyti gerą grupės klimatą, kada sudrausminti savo keliautojus dėl netinkamo elgesio, o kada drąsinti tyrinėti, ragauti ir paskatinti bendravimą su vietos žmonėmis.
Geras kelionių vadovas – kelionės sėkmės paslaptis
Kaip pastebi gidų akademijos įkūrėja M. Auksutytė, labai nedaug kelionių organizatorių Lietuvoje yra linkę investuoti į savo kelionių vadovų profesionalumą, mokymus ir nepakankamai stengiasi išlaikyti geriausius savo turų vedlius organizacijose.
„Mūsų kelionių organizatoriai vis dar praktikuoja „pramoninį turizmą“, o konkuruoja kainomis, bet ne kokybe. Per 30 Nepriklausomybės metų vis dar gaji praktika, kai kelionių vadovais dirbti, be jokio palaikymo ir mokymų, išsiunčiami niekada toje šalyje nebuvę nauji kelionių vadovai. Tai gali būti nuoširdžiausias žmogus, puikus istorijų pasakotojas, tačiau jam vis tiek teks mokytis iš savo klaidų jau esant kitoje šalyje su grupe, atvykusia gerai praleisti laiko, pažinti šalį ir dar brangiai sumokėjusia už kelionę. Tai turėtų keistis, todėl ir keliautojai prieš įsigydami kelionę turėtų užduoti kuo daugiau klausimų ne tik apie viešbučių žvaigždutes ir bufetą, bet ir sužinoti kuo daugiau ir apie kelionių vadovą“, - įsitikinusi kelionių vadovų kursų organizatorė.
Su „Guidelines Academy“ gidų akademija nuo pat pradžių bedradarbiaujantis kelionių vadovas M. Vadišis tikisi, kad tokie kursai padės daugiau naujų žmonių sklandžiai įsilieti į turizmo profesionalų bendruomenę. „Nuotykių turizmas pasaulyje populiarėja, po pandemijos visi būsime išsiilgę kelionių, o kelionių vadovai yra didžiąja dalimi atsakingi už patirtis su vietos žmonėmis ir įspūdžius, kuriuos keliautojai parsiveš iš tolimiausių kraštų. Verta pasiruošti visiems. Nekantrauju pamatyti, kuris Lietuvos kelionių organizatorius vis dėlto bus drąsiausias ir imsis lyderystės atsakingų nuotykinių kelionių organizavime, nebijodamas, kad truputį brangiau. Keliautojai jau pasiruošę.“
Teksto autorius – Mykolas Vadišis
Nuotraukos – Monika Auksutytė ir Mykolas Vadišis