top of page
Monikaguide-39.jpg

Tarp imperijos ir respublikos

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XIII-XVIII a.

Artboard 351.png

Lektorius

istorikas Vladas Liepuonius

Monika Auksutytė ir Vladas Liepuonius_edited.jpg

Stebint praeivius gatvėje, lietuviai tikrai neatrodo pati linksmiausia tauta. Klausimas, kodėl mes atrodome tokie paniurę ir liūdni, nuskamba ir viešojoje erdvėje. Vienas atsakymų: mes praradome imperiją!

Išties, šiandieninė Lietuva teritorija neprilygsta amžių ūkuose pradingusiai LDK. O juk stiprybės semiamės iš praeities. Tad siūlome jums LDK istorijos paskaitų kursą, kuris padės greičiau ir geriau susiorientuoti praeities paslapčių raizgalynėse.

 

Paskaitose didelis dėmesys bus skiriamas ne tik procesams vykusiems valstybės viduje. Pirmiausia, siekiama parodyti LDK istoriją europiniuose kontektuose. Geopolitinė valstybės situacija, Europos kulūros įtakos, ekonominiai ryšiai, pačios LDK išskirtinumas – visa tai talpina šis kursas.

icon4.png

Lietuva iki Lietuvos. Paskaita skirta ankstyviausiems Lietuvos paminėjimas iki valstybės susiformavimo, valdant Mindaugui. Viena vertus, tai leidžia geriau suprasti, kaip (nors ir epizodiškai) mūsų regionas prisiliečia prie pasaulio istorijos. Kita vertus, pavieniais punktyrais atskleidžia kelią, vedusį į valstybės gimimą.

icon4.png

Pagonybė. Faktas, kad LDK buvo paskutinė pagoniška valstybė Europoje, daugeliui lietuvių kelia jei ne euforiją, tai bent pasidižiavimo jausmą. Tai lyg ir liudija mūsų valingumą, užsispyrimą, kovingumą ir ištikimybę sovosioms tradicijoms. Kita vertus, tai sąlygojo valstybės atsilikimą ir politinę izoliaciją XIV amžiuje, o sovietmečiu buvo parankus ideologizacijos įrankis.

icon4.png

Atmintis. LDK paveldo dalybos. Istorija, — tai ne tik pasakojimas, apie tai, kas įvyko praeityje, tai ir kalbėjimas, kaip mes tą praeitį atsimename. Dar daugiau, istorija gali tapti politinių ambicijų įkaite. Tad šioje paskaitoje aptarsime, kaip LDK paveldą dalinasi šios valstybės įpėdinės bei kaimynės (Ukraina, Baltarusija, Lietuva, Rusija ir Lenkija). Neišvengimai paliesime baltarusiško litvinizmo fenomeną, lietuvių pabėgimo iš Žalgirio mūšio problemą ir rusiškąjį imperializmą.

icon4.png

Liberum veto. Baisusis terminas, simbolizuojantis bajorų anarchiją ir iš jos kylantį „poliublijinės“ LDK valstybės silpnumą. Bet jei tai buvo chaoso valstybėje priežastis, tai kodėl iki XVII amžiaus vidurio (net šimtą metų), liberum veto nekėlė didesnių problemų ir net buvo efektyvus karaliaus politikos įrankis? Paskaitos metu, pasinerkime į bajoriškos LDK demokratijos ir politinio gyvenimo aplinkybes.

icon4.png

LDK lietuviškumas. Po Liublino unijos gimusi nauja valstybė, Abiejų Tautų Respublika, itin dažnai laikoma lenkiška valstybe. Tačiau Lietuvos diduomenė aršiai gynė LDK suverenitetą, sukurdama daugybę barjerų lenkų politinei įtakai. Dar daugiau, XIX amžiuje prasidėjęs Lietuvos bajorų kultūrinis sąjūdis neatsirado iš nieko, jo šaknų reikia ieškoti XVIII amžiaus LDK. Paskaitoje analizuosime kaip suvoktas lietuviškmumas LDK, kaip jis saugotas ir puoselėtas ir kaip, laikui bėgant ši savoka keitėsi, įgaudama naujas, mums lengviau atpažįstamas tautiškumo” reikšmes.

Paskaitų ciklo pradžia

  2024 kovo 29 d. 

Paskaitų ciklo apimtis

5 nuotolinės paskaitos

Paskaitų ciklo kaina

75 EUR

bottom of page