Pasakoja gidai: nuo Karo lauko iki Šiaurės miestelio – Napoleono kariuomenė, tankai, aerodromas ir kino teatras

Ieva Klimaitė„Vilniaus galerijos“ žurnalistė

Gidas ir GuideLines Academy alumnas Ričardas Pagojus | Federico Proietta nuotr.

„Pasakoja gidai“ – portalo „Vilniaus galerija“ rubrika, kurioje paveikslą apie Vilniaus istoriją, pokyčius ir svarbiausias asmenybes kuria miesto gidai. Į ką atkreipti dėmesį klaidžiojant sostinės gatvėmis, kokie svarbiausi įvykiai pažymėjo tam tikrus istorinius laikotarpius ir kokių įdomybių nepraleisti – trumpame ture, skatinančiame Vilnių pažinti ir pamilti šiek tiek stipriau.

Šįkart pasakojimo centre – Šiaurės miestelis, kuriame telpa ne vienas svarbus istorijos puslapis. Į pasivaikščiojimą po Karo lauką kviečia mokytojas, gidas, Tarptautinės gidų ir kelionių vadovų  rengimo mokyklos „Guidelines Academy“ alumnas ir, kaip pats sako, ketvirtos kartos vilnietis Ričardas Pagojus (Dar vienas gidas). Pats užaugęs prie Šiaurės miestelio, jis įsitikinęs – šios vietos istorija kur kas platesnė, nei dažnas vilnietis prisimena.

Gido pasakojime apie Šiaurės miestelį – ir Blogio vartai, ir partizanų istorijos, čia besileidę lėktuvai bei susirėmimus menančios šūvių žymės. Aplink – skirtingų kariuomenių palikti pėdsakai, o šalia – visai paprastas kasdienis gyvenimas su valgyklomis, kino teatru ar čia pat augintais gyvuliais.

Trumpa Šiaurės miestelio istorija

Apie Šiaurės miestelio praeitį pasakoja ir rašytiniai šaltiniai. Vienas jų – keliautojo Vinco Uždavinio vadovas, kuriame aprašoma, kaip keliauti iš Vilniaus ir ką pamatyti jo apylinkėse.

„Kairėje tęsiasi neįdomios Šnipiškės su senomis siaurutėmis gatvelėmis ir paprastučiais nameliais daržuose bei sodeliuose. Dešinėje – plati lyguma, vadinamasis Karo Laukas.“ Šiame lauke vykdavę kariuomenės paradai ir apžiūros. „Čia Rusijos caras Petras I tikrinęs savo armiją. Čia ir Napoleonas 1812 metais prieš nelemtąjį žygį į Maskvą stebėjęs savo margą, įvairiatautę kariuomenę“, – rašoma vadove.

Iš tiesų, 1812 m., vadinamojo prancūzmečio laikotarpiu, per dabartinio Šiaurės miestelio teritoriją žygiavo Napoleono Didžioji armija. 2001 m., vykdant statybos darbus, čia aptikta viena didžiausių Napoleono kariuomenės karių kapaviečių.

„Prisiminkime, kokios kariuomenės lankėsi šiose apylinkėse“, – siūlo gidas. Jo teigimu, dabartinėje Lietuvos teritorijoje XVIII a. pradžioje lankėsi švedai, kaip ATR sąjungininkė čia trumpą laiką veikė ir Petro I kariuomenė, 1812 m. žygiavo Napoleono armija. Pirmojo pasaulinio karo metais čia veikė Rusijos imperijos, tarp 1915-1918 Vilnius buvo kaizerinės Vokietijos valdžioje, vėliau – Vilniaus kraštą užėmusi Lenkijos kariuomenė, o sovietmečiu – SSRS kariuomenė.

Šiaurės miestelio mūrinės kareivinės iškilo XIX amžiuje. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje jose buvo įsikūrę Rusijos imperijos kariniai daliniai, o 1920–1939 m., Vilniaus kraštą valdant Lenkijai, teritorija naudota Lenkijos kariuomenės reikmėms. Sovietinės okupacijos metais čia veikė SSRS tankų dalinio karinė bazė.

Ilgą laiką teritorija visuomenei buvo uždara. Dėl čia dislokuotų karinių dalinių ji imta vadinti kareivių teritorija, arba Šiaurės miesteliu. Dalis teritorijos turėjo ir kitą pavadinimą – Karo laukas. Čia vykdavo kariuomenės pratybos ir paradai. Sovietmečiu dalis Karo lauko virto didele, uždara karine teritorija, aplink kurią ilgainiui kilo nauji fabrikų korpusai ir gyvenamieji namai.

Tačiau net ir uždaroje karinėje teritorijoje vyko kasdienis gyvenimas. Kareiviams ir karininkams, kaip ir visiems, reikėjo ne tik vietos tarnauti, bet ir valgyklų, ligoninės, stadiono ar kino teatro. Visa tai buvo galima rasti Šiaurės miestelyje.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Helsinkio grupė, kunigo sūnus ir mitais apipinta Broniaus Laurinavičiaus žūtis

Pasakojimą apie Šiaurės miestelį gidas R. Pagojus pradeda Broniaus Laurinavičiaus skvere.

Bronius Laurinavičius buvo kunigas, disidentas, priklausęs Lietuvos Helsinkio grupei. Jos nariai rinko ir viešino informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Lietuvoje, religijos ir žodžio laisvės suvaržymus. Dabartinės Baltarusijos teritorijoje gimęs B. Laurinavičius kunigavo Lietuvoje.

„B. Laurinavičiaus paminklas stovi būtent čia, nes šioje vietoje jis žuvo – saugumiečių buvo pastumtas po sunkvežimio ratais. Oficialiai skelbta, kad po jais kunigas pakliuvo pats. Tiesa, sklando ir daugiau šią istoriją apipynusių ir okupantų paskleistų gandų. Vienas jų – esą sunkvežimį vairavo nesantuokinis B. Laurinavičiaus sūnus, taip keršijęs tėvui už nepriežiūrą“, – pasakoja gidas.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Blogio vartai: paradai ir lemtingoji Sausio 13-oji

Sovietmečiu Šiaurės miestelis buvo aptvertas ir visuomenei neprieinamas. Pasak gido, aplink jį statytos didžiulės gamyklos ir fabrikai, turėję padėti paslėpti tikrąjį karinės teritorijos mastą. Iš tiesų ji užėmė apie 13 hektarų, čia buvo įsikūręs sovietų kariuomenės tankų dalinys.

Dalis vilniečių iki šiol prisimena ir vadinamuosius Blogio vartus dabartinėje Apkasų gatvėje. Būtent pro juos, pasak R. Pagojaus, naktį iš 1991 m. sausio 12-osios į 13-ąją iš Šiaurės miestelio pajudėjo sovietų karinė technika, vykusi Televizijos bokšto Karoliniškėse bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato link.

R. Pagojus pasakoja, kad aplinkiniuose namuose gyvenę žmonės pro langus stebėjo judančią karinę techniką ir pranešinėjo, kiek tankų išvyksta iš teritorijos. Pro šiuos vartus vykdavo ir kariuomenės paradai.

Anot gido, paklausus vietinių, kaip anuomet atrodė gyvenimas šalia izoliuotos karinės teritorijos, dažnas atsakydavo panašiai: „Rytais išeidavome į darbus, vakarais grįždavome, o kas vyksta teritorijos viduje, nelabai matėme.“

Gidas primena, kad Šeimyniškių gatvėje veikė ir vadinamasis Pietų miestelis. Kitaip nei Šiaurės miestelis, jis nebuvo aptvertas ar taip izoliuotas nuo likusio miesto. Vėliau Pietų miestelis buvo uždarytas, o jame tarnavę kariai perkelti į Šiaurės miestelį.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

„Buhalterija“ ir Afganistane žuvusių karių atminimas

Šiaurės miestelio teritorijoje anuomet buvo ir dar vieni vartai, tiesa, ne tokie oficialūs.

„Į Afganistaną karius išveždavo pro šiuos vartus, deja, būtent pro juos sugrįždavo ir žuvusiųjų kūnai. Juos gabenant per patikros punktą esą būdavo sakoma, kad tai – krovinys į „buhalteriją“, kur bus vykdoma apskaita. Karių kūnai buvo gabenami cinkuotuose karstuose, kurie sverdavo apie 200 kilogramų“, – pasakoja R. Pagojus.

Būtent čia, Žukausko ir Žygio gatvių sankirtoje esančiame skvere, 2006 m. buvo atidengtas paminklas, skirtas SSRS–Afganistano kare žuvusiems Lietuvos kariams atminti. Jame vaizduojama motina, laikanti sūnų, o tarp jų – tulpė.

Juodoji tulpė tapo vienu iš Afganistano karo simbolių – taip vadintas transportas, kuriuo buvo gabenami žuvusių karių kūnai. Beveik dešimtmetį trukusiame kare žuvo 96 iš Lietuvos išsiųsti kariai – visų jų pavardės įamžintos paminkle, dauguma palaidoti Lietuvoje. „Iki šiol kiekvieną rugpjūtį čia renkasi karo veteranai“, – teigia gidas.

Paminklą kūrė architektė Virginija Bakšienė ir skulptorius Antanas Kmieliauskas, padovanojęs jam skirtą akmenį.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Lazaretas ir valgykla Nr. 4

Keliaudamas per Šiaurės miestelį gidas Ričardas Pagojus sustoja ir prie Žukausko gatvėje išlikusių kasdieniam gyvenimui skirtų pastatų. Jis primena, kad Šiaurės miestelyje buvo teikiamos kone visos kariams ir jų šeimoms reikalingos paslaugos.

Čia veikė valgykla Nr. 4 – jau pats jos numeris leidžia spręsti, kad valgyklų teritorijoje būta ir daugiau. Teritoriją perėmus Lietuvai, pastate įkurtas Teismo medicinos ekspertizės morgas.

Toje pačioje gatvėje iki šiol išlikusiame pastate veikė ir lazaretas – kariškiams skirta ligoninė.

„Šiame miestelyje buvo visko – ligoninė, kino teatras, valgyklos, čia auginti ir gyvuliai. Todėl kariškiams ir jų šeimoms toli keliauti nereikėjo – kone viskuo jie buvo aprūpinti vietoje“, – sako gidas.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Apie kovas primena ir pabūklų žymės

Gidas atkreipia dėmesį ir į Žygio g. 18 esantį pastatą, menantį 1944 m. vasaros kovas. Pasak jo, liepos 10 d. čia susidūrė vokiečių ir sovietų pajėgos. Besitraukiantys vokiečių kariai surengė pasalą, vėliau pasitraukė į kitą pastatą ir iš teritorijos pabėgo.

Šioje vietoje vyko ne vienas susirėmimas, o jų pėdsakų galima aptikti ir šiandien – ant pastato išlikusios artilerijos padegamųjų sviedinių  bei minos sprogimo palikti pažeidimai.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Pasivaikščiojimas po Šiaurės miestelį | Federico Proietta nuotr.

Šiaurės miestelyje leidosi ir lėktuvai

„Manęs klausia, kodėl Lietuvai atgavus nepriklausomybę karinis miestelis nebuvo perduotas Lietuvos kariuomenei. Atsakymas paprastas – ši teritorija buvo per didelė net sovietų kariuomenei“, – teigia gidas.

Beje, šalia Lukšio gatvės esanti Lakūnų gatvė taip pavadinta neatsitiktinai. „Čia veikė aerodromas, kuriame leisdavosi lėktuvai“, – pasakoja gidas.

Viena didžiausių partizanų išdavysčių

Kalbėdami apie partizanus dažnai įsivaizduojame mišką, samanas, gamtos apsuptyje įrengtus bunkerius. Tačiau partizanas Juozas Lukša-Daumantas, kurio vardu pavadintas skveras Tuskulėnų g. 41, buvo susijęs ir su Vilniumi.

„J. Lukša-Daumantas daug keliavo po Lietuvą, o čia, mieste, netoli dabartinio skvero stovėjusiame name gydytojo Juozo Markulio-Erelio iniciatyva buvo įkurtas partizanų štabas. Nors iš pradžių J. Markulis rodė didelį susidomėjimą Lietuvos laisvės kovotojais, ilgainiui paaiškėjo, kad jis renka apie juos informaciją ir perduoda KGB.

J. Lukša-Daumantas galiausiai išsiaiškino J. Markulio veiklą, o siekiant jį suklaidinti buvo nurodyta netikra planuoto sukilimo data. Sovietų saugumo ir J. Markulio operacija žlugo, tačiau ši istorija laikoma viena didžiausių išdavysčių Lietuvos partizaninio karo istorijoje“, – pasakoja R. Pagojus.

Gido ekskursija „KARO LAUKAS: Šiaurės miestelis ir Verkių gatvė“ aprėpia ir daugiau istorijų. R. Pagojus atskleidžia, kurioje vietoje buvo aptikti Napoleono kariuomenės karių palaikai, kur sovietmečiu veikė pokylių salė, o kur rasta mamutų gyvenimą šiose apylinkėse liudijančių radinių.

Už pagalbą rengiant reportažą dėkojame Tarptautinei gidų ir kelionių vadovų rengimo mokyklai „Guidelines Academy“.