Straipsnio autorius Mykolas Vadišis - žurnalistas, kelionių vadovas, Explorway.com įkūrėjas
Esame įpratę palikti dešimt procentų restorane padavėjams/oms, paliekame vieną kitą eurą viešbučio kambarių tvarkytojams, net miesto ar gamtos gidams atsidekojame po puikaus kelių valandų turo. O kelionių vadovo profesija lieka tarsi nuošalyje. Pasaulyje būtent kelionių vadovai - tai pirmieji žmonės, kurie kelionėje gali tikėtis solidžių arbatpinigių. Profesionalius kelionių vedlius vertina ir skatina ir kelionių organizatoriai, ir vietos partneriai, ir keliautojai. Kiek girdžiu iš kolegų kelionių vadovų - Lietuvoje dar viskas šiek tiek kitaip.
Žmogus, kuris kelionėje kartais ir dvi ar tris savaites 24 val. per parą rūpinasi kelionės plano įgyvendinimu, pusę savo gyvenimo praleidžia judėdamas po pasaulį toli nuo namų, sprendžia iškylančias problemas, veda į žygius, vairuoja, dirba vertėju, išklauso ir pasakoja istorijas, moko naujų dalykų, sprendžia konfliktus, prisijungia prie vakarienių ar pramogų po darbo valandų, keliautojų neretai yra užmirštamas įvertinti arbatpinigiais.
O juk tie keli šimtai papildomų eurų gautų nuo grupės po pasisekusio turo geriausiu atveju kelionėje padengtų papildomas vakarienių, pramogų ir nenumatytas išlaidas, kurių ture visada atsiranda.
Stereotipai apie kelionių vadovo darbą
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvos kelionių vadovai nesulaukia arbatpinigių - stereotipai, kad kelionių vadovo darbas tai svajonių veikla, beveik nuolatinės atostogos, kurių metu tereikia pasirūpinti keliais dalykais, pavertėjauti, o toliau - vien pramogos. Kelionių vadovas tampa tarsi dar vienas grupės narys, kuris keliauja kartu.
Bet paradoksalu yra tai, kad kuo jaukesnę kelionės aplinką sukuria kelionių vadovas, kuo didesniu bičiuliu jums tampa, kuo paprasčiau viskas sekasi kelionėje, kuo nepastebimiau sprendžiamos problemos, tuo geriau galima įvertinti turų lyderio darbą. Tam reikia ne tik asmeninių savybių, charizmos, tačiau ir žinių bei praktikos. Daugiausiai psichologinio, kultūrinio, etinio, vadybinio, bei kitokio išsilavinimo, o dažnai ir labai specifinių turizmo srities žinių.
Objektyvi realybė
Kitas stereotipas - kelionių vadovas ir taip uždirba nemažai pinigų arba veda ilgus turus tik kaip papildomą veiklą prie „rimtų“ darbų, vietoje atostogų, prasiblaškimui po sėdėjimo prie kompiuterio.
Ir iš tiesų, pažiūrėjus į dviejų savaičių kelionių vadovo uždarbį, kuris gerame kelionių organizatoriuje ar populiarioje kryptyje gali pasiekti ir kelis tūkstančius eurų (lietuviškuose turuose dažniausiai daug mažesnis), gali pasirodyti, kad tai milžiniški pinigai. Tačiau realybėje kelionių vadovo užmokestį reikia dalinti iš dviejų, nes dažnai veiklos su grupe būna ir 16 val. per parą. Pridėkime dar kontaktavimą su keliautojais prieš ir po kelionės. Be to, retas kelionių vadovas užpildo visus metus kelionėmis, pajamos pasidalina, o poilsio laiku tarp turų taip pat gali tekti gyventi už savo uždirbtus pinigus svečioje šalyje, laukiant kitos grupės.
Dar daugiau - didžioji dalis kelionių vadovų dirba pagal individualias sutartis, patys moka mokesčius, turi mažiau valstybės garantijų, jiems sunkiau prisiimti finansinius įsipareigojimus ir planuotis savo biudžetą.
Todėl Vakarų šalių, ir ypač JAV, kelionių organizatoriuose dirbančių kelionių vadovų arbatpinigiai dažnai sudaro ir antrą atlyginimą. Rekomendacijos, kiek arbatpinigių palikti turo lyderiui, įrašytos į kelionių atmintines ir lankstinukus. Ir tai dažniausiai yra tas pensijų kaupimo fondas ar nekilnojamo turto paskolos pradinis įnašas, taip reikalingas individualiems darbuotojams.
Motyvacinė sistema
Dar vienas labai svarbus aspektas - kaip ir bet kur kitur paslaugų versle - motyvacinė sistema. Kelionių organizatorius gali išmokėti papildomus pinigus už pelningas keliones, gali organizuoti laisvalaikį, mokymus, papildomas keliones, lankstų darbo grafiką savo kelionių vadovui, tačiau su žvake už nugaros kiekvienoje kelionėje nestovės. Būtent keliautojai iš arčiausiai mato kelionių vadovo darbą ir gali jį geriausiai įvertinti, o įvertinimą parodyti arbatpinigiais.
Arbatpinigiai toli gražu yra ne vienintelė motyvacija stengtis ture, tačiau žinojimas, kad gali jų sulaukti, tampa akstinu kelionių vadovui nukeliauti dėl grupės ekstra mylią. Skirtumą pajustų visi.
Nesikukliname įteikti, nesikukliname priimti
Žinau, visi keliavę su manimi grupėse ir skaitantys šį tekstą atmintyje pradėjote skaičiuoti kiek ir kokių arbatpinigių palikote ar ne. Esu dėkingas visiems kurie paliko arbatpinigių, apmokėjo šventinę vakarienę, kelionėse naujai išbandytą veiklą ar įteikė dovanėlę. Be to, kelionių vadovui labai svarbu, kad keliautojai grįžtų į jų organizuojamus turus kituose kraštuose, rekomenduotų keliones pažįstamiems, parašytų gražų atsiliepimą. Labai reikalinga, kad keliautojai individualiai kelionių vadovui nebijotų išsakyti ir objektyvias pastabas, jei kažkas ture netiko - bent jau mane tai skatina tobulėti.
Po dviejų savaičių turo su geru kelionių vadovu dažnas tampame artimesni bičiuliai nei su savo senais draugais, o juk draugams retai kada įduodame arbatpinigių. Retai kada ir imame pinigų iš draugų.
Todėl pažįstu nemažai kolegų (pats buvau ir tikriausiai esu vienas iš jų), kurie net ir paklausti supratingų keliautojų, kiek arbatpinigių jie norėtų gauti, teatsako, kad nieko nereikia. O įteikiant, kukliai nudelbia akis ar nejaukiai muistosi, pamiršę padėkoti. Tik labai neseniai išmokau pinigus tvirtai priimti ir iš visos širdies padėkoti.
Lygiai taip pat žinau keliautojų, kurie norėtų palikti arbatpinigių, tačiau nemato tinkamos progos juos įteikti ar galvoja, kad įžeis savo bičiulį bendrakeleivį kelionių vadovą, nuvertins jo darbą. Galiu patikinti, kad net ir nedidelė suma daugeliui kelionių vadovų dirbančių Lietuvos kelionių organizatoriuose bus maloni staigmena.
Todėl kviečiu visus keliautojus išsiruošusius į keliones su grupėmis šalia papildomų išlaidų atsidėti po kelis procentus nuo kelionės kainos (tarp 50 ir 150 EUR nuo žmogaus priklausomai nuo turo ilgio ir biudžeto) kelionių vadovo arbatpinigiams. O savo kolegas ir koleges kelionių vadovus skatinu nuoširdžiai priimti papildomą padėką už turą, nesigėdyti ir padėkoti. Jūs to nusipelnėte daugiau nei bet kas kitas ture.
Kelionių organizatoriams rekomenduoju prie kelionių aprašymų įrašyti apytikslę arbatpinigių sumą bent jau seniausiai dirbantiems ir profesionaliausiems kelionių vadovams, kad grupės nariai ramiau planuotų kelionės išlaidas.
Taip formuosime naujas kelionių tradicijas - prisivijome daug Vakarų šalių pagal pragyvenimo lygį, vykimės ir gražiomis vakarietiškomis kelionių tradicijomis. Taip prisidėsime prie to, kad tą patį „kietą“ kelionių vadovą ar vadovę sutiksime kitoje gyvenimą keičiančioje kelionėje. Išryškės ir tie super profesionalai kelionių vedliai, kurie galės dirbti tik tai ką moka geriausiai - vesti turus. Juk nuskristi šiais laikais galime bet kur, todėl daug svarbiau darosi ne „kur“, o „su kuo“ ir „kaip“ keliaujame.
Daugiau kelionių, kurios įkvepia, ieškokite Explorway.com
Keliones čia galite rinktis ne tik pagal kryptį, bet ir pagal kelionių vadovą!
Ačiū Mykolui už pasidalintą straipsnį.