Pasakoja gidai: XIX a. Vilniuje – kavos kultūra, viešbučiai ir gimstantis šiuolaikinio žmogaus paveikslas
- prieš 2 dienas
- 2 min. skaitymo
„Pasakoja gidai“ – Vilniaus galerijos rubrika, kurioje paveikslą apie Vilniaus istoriją, pokyčius ir svarbiausias asmenybes kuria miesto gidai. Į ką atkreipti dėmesį klaidžiojant sostinės gatvėmis, kokie svarbiausi įvykiai pažymėjo tam tikrus istorinius laikotarpius ir kokių įdomybių nepraleisti – trumpame video ture, skatinančiame Vilnių pažinti ir pamilti šiek tiek stipriau.
„XIX a. – nepelnytai pamirštas, bet itin svarbus bei įdomus Vilniaus istorinis laikotarpis“, – neabejoja istorikas, gidas, keliautojas ir tarptautinės gidų ir kelionių vadovų rengimo mokyklos „Guidelines Academy“ bendraautorius Vladas Liepuonius.
„XIX a. žemėlapiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jau nebėra – po padalijimų žemės atsiduria Rusijos imperijos sudėtyje. Vis dėlto tai ne tik represijų, numalšintų sukilimų, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo ar skleidžiamos rusiškos ideologijos metai. XIX amžiuje pasaulyje vyksta svarbūs procesai: industrializacija, urbanizacija, pamažu gimsta modernus miestas ir modernus gyvenimo būdas: nuo pirmųjų kavinių ar bankų iki anksčiau neegzistavusių rekreacinių erdvių“, – pabrėžia istorikas.
<iframe width="560" height="315" src="https://www.youtube.com/embed/DUn6TiLtm_c?si=T5L8Sn_-5oO-reFz&start=11" title="YouTube video player" frameborder="0" allow="accelerometer; autoplay; clipboard-write; encrypted-media; gyroscope; picture-in-picture; web-share" referrerpolicy="strict-origin-when-cross-origin" allowfullscreen></iframe>
Nuo Vilniaus įgulos iki telegrafo
Turą po XIX a. Vilnių V. Liepuonius siūlo pradėti pačioje miesto širdyje – Vilniaus katedros aikštėje, kur atsiveria ir Gedimino kalno bei jo papėdės panorama.
Gedimino pilis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolis, po viduramžių neteko gynybinės prasmės ir ilgainiui buvo apleista. Tuo tarpu XVII a. sudegę Valdovų rūmai Rusijos imperijos buvo galutinai nugriauti kaip vienas valstybingumo simbolių. Gedimino kalne įkurta vadinamoji tvirtovė, kurioje vietą atranda Vilniaus įgula. Tam, kad būtų galima numalšinti bet kokio vidinio sukilimo grėsmes ir užtikrinti visapusišką kontrolę, įkurtas karinis dalinys, sandėliai, saugota artilerija. Eiliniam miestiečiui čia pakilti nebuvo galima.
Nuo XIX a. vidurio situacija ima keistis. Kariuomenė pasitraukia, o aplink Gedimino kalną įkuriamas parkas, žalioji zona. Pamažu įsigali supratimas, kad miestiečiams reikia rekreacinių erdvių.
„Kitas svarbus modernizmo ženklas – ant Gedimino bokšto suformuojama šešiakampė medinė konstrukcija ir įkuriamas telegrafas – pirma moderni komunikacijos priemonė. Taip Gedimino bokštas – valstybingumo simbolis – XIX a. tampa ir miesto modernėjimo bei besikeičiančio pasaulio ženklu“, – pasakoja V. Liepuonius.
Gedimino prospektas – langas į XIX a.
Dabartinės Gedimino prospekto pradžioje stovėjusi gynybinė siena anksčiau žymėjo miesto pabaigą. Nuo jos kelias vedė link Lukiškių priemiesčio, kuriame kūrėsi sandėliai, bajorų dvareliai, daržai. Didžiulė pusiau urbanizuota zona nuo pagrindinio miesto buvo atskirta ne tik siena, bet ir čia tekėjusios Vilnelės vaga. Ilgainiui užpelkėjusi, savo funkcijos nebeatlikusi upė buvo užpilta.
„XIX a. carai nusprendžia, kad nuo senojo miesto reikia atsitraukti ir pradėti formuoti naują Rusijos imperijos tašką su reprezentatyviais pastatais, valstybinėmis institucijomis, teismais.
Tad dabartinis Gedimino prospektas turėjo tapti nauja modernaus miesto ašimi, kuri demonstruotų tiek Rusijos imperijos galią, tiek jos finansines galimybes. Pamažu gimsta aiškus tiesus bulvaras, promenada, kurioje naujieji gyventojų sluoksniai gali pasivaikščioti, pasižiūrėti į kitus, parodyti save ar kavinėje išgerti kavos. Tai – nuo šiandieninio gyvenimo neatsiejami elgesio modeliai,“ – pastebi istorikas.
Komentarai